Išsilaisvinti nuo žvilgsnių. „ConTempo“ jaunųjų kritikų programos recenzija

Jovita Rutkauskaitė,
Jaunųjų kritikų programos dalyvė

Į steriliai baltą Kauno „Mokslo salos“ amfiteatrą jaunosios kartos šokėja ir choreografė Ugnė Irena Laurinavičiūtė ateina nepridengta muzikos, šviesų ar scenografijos. Be jokios skubos jos žvilgsnis slenka žiūrovų eilėmis – galbūt norėdamas pasisveikinti, o gal išduodamas, kad spektaklyje „ON SEEN“ ne ji vienintelė yra stebima.

Įelektrintą laukimo jausmą suardo pirmi šokio judesiai – klubais sukami ratai. Bene pusę spektaklio besitęsiantis, gimdos ir strėnų srityje koncentruotas motyvas skatina mane mąstyti apie tai, kiek įtakos moteriškumui turi įgimta biologija, o kiek – sociokultūrinės normos.

Dinamiškoje savieiškos kelionėje įžvelgiu kūrėjos trajektoriją nuo išorinių žvilgsnių savęs atradimo link. Ne tik numesti sluoksniai, bet ir laisvesnis, labiau eksperimentiškas judėjimas aikštelėje sudaro įspūdį, jog U. I. Laurinavičiūtė pamažu pamiršo apie žiūrovų buvimą, nesiekia būti estetiška ar pataikauti.

Kūrinys „ON SEEN“, nors ir būdamas labai asmeniška kūno pažinimo studija, kalba apie kiekvienam žmogui universalią dichotomiją siekiant suderinti tai, kas įgimta, autentiška, ir tai, kas įgyta mus vertinančių žvilgsnių pasaulyje.