Objektas ir subjektas – priešingybės? „ConTempo“ jaunųjų kritikų programos recenzija

Bernadeta Kubiliūtė
Jaunųjų kritikų programos dalyvė

Žmogus ir materija. Objektas ir subjektas. Ar tai priešingybės?

Šiuos pamąstymus sukėlė Roberto Aleksanderio Viniko garso ir judesio pasirodymas „Tarp“. Jei kritikuojame Descartesʼo dualizmą, teigdami, kad kūnas ir protas yra vientisa sfera, kodėl to paties nepaklausus ir apie žmogiškąsias jėgas bei mus supančius objektus? Žmogus veikia aplinką, bet kaip aplinka paveikia jį? Performansas kviečia decentralizuoti žmogų ir pasiduoti sujungtų juodų maišų visumai, „prarijusiai“ atlikėją: paleisti vidinį kontrolės maniaką ir pasinerti į garsų bei kintančių formų pasaulį. Materija ir žmogus mainosi galios rolėmis, sujaukdami subjekto, kaip „valdytojo“, hierarchiją. Kas dabar yra „valdantysis“?

Šią transformaciją galima susieti su Stacy Alaimo sąvoka „transkūniškumas“ – nuolatiniais, neišvengiamais medžiagų mainais tarp kūno ir nežmogiškojo pasaulio. S. Alaimo materiją supranta kaip veikiančią autonomiškai: ji ne tik reaguoja, bet ir pati formuoja mūsų patirtis. „Tarp“ virsta būtent tokia erdve, kur šokantis subjektas ir objektas, susilieję su natūraliais gyvais garsais ir muzika, tampa lygiaverčiais bendraautoriais, ištrindami ribą tarp veikiančiojo ir veikiamojo.