Bufono monologas tarsi antausis kiekvienam kas bandė jį suprasti. „ConTempo“ jaunųjų kritikų programos recenzija

Lijana Judickaitė
Jaunųjų kritikų programos dalyvė

Dalyvavimas „ConTempo“ festivalyje yra naujos realybės atradimas tiems, kurie pradeda pirmuosius scenos meno pažinimo žingsnius. Šie žingsniai yra nepastebimi, bet labai svarbūs, nes augina meno stebėtojo emocinio intelekto suvokimo lauką.

Ar galėjo likti abejingų šiuolaikinio scenos meno / šokio festivalyje? Kai įvairiuose ir turbūt mažai nuspėjamose Kauno miesto vietose pasiskirstė skirtingi kūrėjai su savo unikaliomis ir turinčiomis aiškią žinutę istorijomis?

Štai kokį emocinį įspaudą paliko jaunos atlikėjos Gabrielės Penčylaitės inovatyvus scenos meno projektas „Nulis“ (režisierė Aistė Rekašiūtė, scenografė Guoda Korsakaite, grimerė Severija Bružaite, dramaturgas Dominykas Matulionis). Tai provokuojantis monospektaklis kalbantis tiesiai ir grubiai su riebiais keiksmažodžiais persotinta kalba. Šis scenoje vykstantis Bufono monologas tarsi antausis kiekvienam kas bandė suprasti šio personažo – benamio emocinę būseną. Jo emociniame pasaulyje vyko nuolatinis vidinis konfliktas tarp jautrios, vienišos asmenybės ir degradavusio, pasmirdusio senio kuriame neliko jokių moralinių normų. „Spektaklyje kvestionuojamas visuomenės santykis su materializmu, vartotojiškumu ir nuolatiniu produktyvumo siekiu, dažnai vedančiu į perdegimą bei laimės jausmo praradimą“. 

Žiūrovo patyriminį lauką sustiprino specialiai parinkta scenografija, kur tvyro betono dulkių kvapas ir natūralus lauko apšvietimas. Personažo nervingas monologas nuolat priminė apie laikinumo temą. Klausimas “kas aš esu?“, lieka mumyse ir veda į giluminius savęs pažinimo sluoksnius.