Čia ir dabar – viskas, ko reikia. „ConTempo“ jaunųjų kritikų programos recenzija

Bernadeta Kubiliūtė
Jaunųjų kritikų programos dalyvė

„I’m sorry. I’m sorry.“
„I forgive you. Forgive you.“

Šios frazės dar geroką valandėlę aidėjo mano pasąmonėje po Davido Freemano performanso „Nothing Happens Without You“. Į dvi dalis perskirta auditorija melodingai kartojo šiuos žodžius, tarsi megzdama dialogą — atsiprašymą ir atleidimą, virstančius hipnotizuojančiu skandavimu.

Net jei tema pasirodė pernelyg abstrakti, pasirodymas suteikė retą galimybę tiesiog pabūti akimirkoje, neperkrautai stimuliuojančių vaizdų ir garsų, bei stebėti aplinkinių reakcijas, ko šiuolaikiniam, nuolat skubančiam ir emociškai išsekusiam žmogui kaip tik trūksta.

Performanse – tik atlikėjas, jo balsas, kūnas ir kėdė. Čia ir dabar. Tik gyvas tarpusavio kontaktas: nejaukumas, susigraudinimas, juokas. Kūrinys kviečia panirti į šiuos tarpusavyje mus veikiančius potyrius, besiklausant menininko asmeninių istorijų apie netektis, meilę ar šmaikščių įžvalgų apie gyvenimą, stebėti jo staigius perėjimus į monologus ir neieškoti pasakojimų nuoseklumo. Svarbu suvokti ne tai, kas vyksta scenoje, o mumyse, ir kokį santykį tai turi su mūsų artimaisiais ar nepažįstamaisiais.