Akistatoje su jautrumu. „ConTempo“ jaunųjų kritikų programos recenzija

Bernadeta Kubiliūtė
Jaunųjų kritikų programos dalyvė

Tamsiuose, uždaruose bunkerio koridoriuose pasitinkantis Ugnės Lučauskaitės pasirodymas „Untitled world“ pastato mus į akistatą su jautrumu. Emocionalumas ir pažeidžiamumas dažniausiai siejami su moteriškais, neracionaliais bruožais, o iš to gimsta toksiškas vyriškumas, skatinantis abejingumą jautrumui: „Px, px, visiems px“, – skardžiai aidi „trashy“ repas, dviem pusnuogiams vaikinams scenoje demonstruojant savo raumenis.

Šokio, vaizdo ir muzikos sąveika sukuria įtraukiančią patirtį, besikeičiančią tarp dviejų pasaulių – dabartinio ir įsivaizduojamo, kur žalingi vyriški standartai neegzistuoja ir jautrumas nėra silpnybė. Du vyrai mėgina įrodyti vienas kitam savo galią besimušdami. O jeigu nebūtų nuolatinio poreikio demonstruoti savo vyriškumą? Jie apsikabina ir išdrįsta parodyti vienas kitam savo lengvai pažeidžiamą pusę.

Panašią alternatyvią visuomenę įsivaizdavo ir bell hooks. Ji teigia, kad feminizmas privalo kovoti su toksišku vyriškumu. Vyrai, nebijodami parodyti emocijų ir apie tai kalbėti, nebesivaržys dėl statuso, o savo santykius grįs empatija.

Performansas kelia klausimą, kaip atrodytų toks idealizuotas pasaulis ir kaip tai pakeistų lytinės tapatybės saviraišką.