Amžina ryšio paieška. „ConTempo“ jaunųjų kritikų programos recenzija

Airisė Gudonytė
Jaunųjų kritikų programos dalyvė


„Nothing Happens Without You“ – naujausias Daviso Freemano scenos menų sintezės solo darbas, primenantis, kad vienas svarbiausių dalykų gyvenime yra tarpusavio ryšys.

Pagrindinė spektaklio idėja – empatija – tapo ir kūrybine prieiga. Nuo pat pradžios atlikėjas mažino atskirtį tarp aktoriaus ir žiūrovo. Į salę jis įžengė kartodamas frazę „when I’m alone with you…“ ir užbaigdamas vis kitomis jam kyliančiomis mintimis. Taip D. Freemanas sugriovė tradicinio teatro ribas ir nuoširdžiu pokalbiu kūrė ryšį su publika.

Atlikėjas nuolatos šokinėjo nuo monologo prie ekspresyvaus judesio, vėl sugrįždamas ir pereidamas prie dainos. Kartais tai atrodė neorganiškai, pernelyg aštriai. Vėliau šios ribos susiniveliavo. Pasakodamas apie sergančio tėčio norą pasiduoti, atlikėjas laiku ir vietoje subtiliai perėjo prie judesių kalbos. Žodžiai taip stipriai nebūtų palietę.

Spektaklio pabaigoje aktorius įkūnijo savo mirusį tėvą ir išsitepęs smilkinius pelenais susijungė su pomirtiniu pasauliu. Jautrus atsiprašymas už padarytas klaidas ir priminimas, kad išėjusieji mus stebi ir palaiko, pavertė šį pasirodymą kolektyvine terapijos sesija.