Chaose paskendę meno kūriniai. „ConTempo“ jaunųjų kritikų programos recenzija

Eglė Jasaitytė
Jaunųjų kritikų programos dalyvė

Tamsioje baro erdvėje tvyro lengvas laukimas – čia žmonės renkasi ne tik stebėti, bet ir tapti spektaklio dalimi. Gėrimas rankoje drąsina žengti prie mikrofono, nes taisyklė paprasta: kūrinys įvyksta tik tada, kai žiūrovas tampa jo dalyviu. Daviso Freemano „Karaoke (ART)“ – projektas, kuriame karaokės kultūra susitinka su šiuolaikiniu menu. 25 tarptautiniai menininkai sukūrė vaizdo klipus gerai žinomoms dainoms, o pasirinkus vieną jų, ekrane atgyja menininko pasaulis.

Idėja intriguojanti, tačiau vakarui įsibėgėjus menas ima skęsti balsų, juoko ir dainų chaose. Viliuosi ilgiau sustoti ties kūrinių šerdimi – laisve, atskirtimi, meile, kančia… Tačiau karaokės principas vis traukia dėmesį kitur.

Galbūt čia ir slypi projekto paradoksas: atidavus galią žiūrovui, menininkų kūriniai lieka antrame plane. Konceptas drąsus ir žaismingas, tačiau norisi daugiau struktūros, kuri leistų ilgiau sustoti ties vaizdo kūriniais, įsiklausyti į menininkų žinutes ir išgirsti tai, ką jie norėjo pasakyti. Nors gal tai tik mano lūkesčiai? Juk dvi valandas dainavau karaokę – ir išeinu su šypsena.