Tarptautinis scenos menų festivalis
2022
08.01–21
EN
Naujienos

„ConTempo“ Kauną pavertė Europos didmiesčiu. Kas toliau?

2022 08 31

Šiemet Kaunui virtus Europos kultūros sostine, niekur neišvažiuojant, žengiant iki skausmo pažįstamomis miesto erdvėmis, buvo galima susipažinti su pakankamai dideliu žinomiausių ir įdomiausių užsienio menininkų skaičiumi. Tuo pačiu į Kauną pažvelgiant visiškai kitomis akimis. Vienas tokių renginių – ką tik pasibaigęs tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“. Šią vasarą festivalis surengtas ketvirtąjį kartą, tačiau kaip niekada anksčiau leido pasijusti taip, lyg pasirodymus stebėtum Europos didmiestyje, kur panašūs festivaliai, stebinantis menininkų profesionalumas, kūrybiškumas ir didelis publikos susidomėjimas – įprastas reiškinys.

Video menininkas: Marius Paplauskas

Žiūrovų skaičiaus rekordas

Vieną savaitgalį liepos viduryje ir tris rugpjūčio savaites trukusio festivalio programa pasiekė išskirtinai didelį ir platų žmonių ratą – jame apsilankė arti 20 000 žiūrovų. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ inicijuotame festivalyje 140 renginių pristatė Lietuvos, Italijos, Prancūzijos, Bulgarijos, Ispanijos, Liuksemburgo, Graikijos, Nyderlandų, Belgijos, Norvegijos, Islandijos, Vengrijos menininkai bei trupės. Spektakliai vyko Kauno mieste ir 18 Kauno rajono miestelių. Nemaža dalis renginių gyventojams ir miesto svečiams buvo prieinami nemokamai, tačiau publika nemažiau noriai pirko bilietus ir į uždarose erdvėse vykusius pasirodymus. O į kai kuriuos net pritrūkta vietų – pavyzdžiui, eksperimentinėje šokio mainų programoje „Tribune // Dance Your Self!“ daliai žiūrovų teko likti už durų.

„Su šiuo festivaliu sudaužėme įsivaizduojamą socialinį burbulą ir pasiekėme tuos, kurių salėse ar festivaliuose nesame matę. Vietos gyventojų srautai, svečių iš kitų Lietuvos miestų bei užsienio skaičiai įrodė, kad festivalio formatu pristatomas kokybiškas šiuolaikinis scenos menas yra įdomus, aktualus ir labai reikalingas. Stebino ir džiugino auditorijos įvairovė, jos betarpiškumas, smalsumas ir noras pamatyti daugiau“, – nuoširdžiai džiaugėsi festivalio vadovė Gintarė Masteikaitė.

Festivalio metu tvyravo šventinė atmosfera mieste, ir kartais atrodė, kad kiekvieną atėjusį žiūrovą pasitinka festivalio organizatorių ir vadovės šypsenos bei nuoširdus rūpestis kiekvienu svečiu. Greičiausiai dėl šių priežasčių ir tiesiog pačių dėmesio vertų kūrinių teko tik žavėtis žiūrovų gausa ir atvirumu netradiciniam teatrui. Kas anksčiau, kaip tenka pripažinti, nebuvo tokia žavinti realybė – sugriauti išankstinius publikos nusistatymus ir egzistuojančius stereotipus nėra paprasta. Kasmet festivalyje didėjantis žiūrovų skaičius liudija, kad „ConTempo“ svariai prisideda prie miestiečių edukacijos ir labai tikėtina, kad ir ateityje jiems šiuolaikiniai scenos menai bus tokie pat patrauklūs kaip dramos ar muzikinis miesto teatrai.

Naujos patirtys

Na, o labiausiai šios vasaros festivalis išsiskyrė siūlomomis patirtimis – kiekvienas pasirodymas leido valandai ar kelioms pabūti vis kitoje realybėje. Ne ją įsivaizduojant ar stebint, o patiriant – elgiantis, jaučiant ir aplinką matant taip, lyg viskas vyktų iš tiesų. Ar, dar kitaip tariant, praplėsti realybės, kurioje gyvename, suvokimą. Mažiau ar daugiau žiūrovai buvo įtraukiami į spektaklių veiksmą ar net tapo jų veikėjais. Apsilankęs realiose miesto ir rajono erdvėse rodomuose spektakliuose žiūrovas galėjo tyrinėti šių dienų žmogaus tapatybę – būsenas, emocijas, sunkumus, su kuriais susiduria savo kasdienybėje ir globaliu mastu. Per dramatiškas ar linksmas patirtis permąstydamas savastį. Čia buvo galima pasidžiaugti vasaros nuotaika nuotykinguose pasirodymuose gatvėse ir gamtoje ar nusiteikus rimčiau panirti į žmogaus sielą ir kūną lydinčius prieštaringumus, egzistencinius klausimus, patirti tai, ką patiria žmonės atsidurdami mirties akivaizdoje, ar apsilankyti pas humanoidę – tikrą žmogaus pavidalą turintį robotą – ir išgirsti jos siūlomą laimės apibrėžimą.

Šiemet buvo galima patirti ir itin plačią šiuolaikinių scenos menų įvairovę – į tradicinio teatro rėmus netelpantį dramos teatrą ir operą, šiuolaikinį cirką, šiuolaikinį šokį, įvietintą teatrą, imersyvų teatrą, performanso meną, gatvės teatrą, teatro ir virtualios realybės ir naujųjų technologijų jungtį ir kitus konkrečiais apibrėžimais neapibūdinamus spektaklius.

Didelio susidomėjimo susilaukė ekskursijos pobūdžio renginiai, kuomet žiūrovai kartu su aktoriais vaikščiojo miesto centrinėmis ir mikrorajonų gatvėmis, įsijausdami ar į tam tikrus laikmetį ar asmenybes išgyvendami jų jautrias istorijas. Nepabijoję būti aplieti vandeniu, sulyti, išsipurvinti avalynės ir drabužių žengiant takais gamtoje, eiti užrištomis akimis ar susidurti su atsitiktinių praeivių prieštaringa nuomone. Taip pat ir pasirodymai, vykę netikėtose ar itin keistose miesto centre įrengtose patalpose. Šioje kategorijoje ypač išsiskyrė prancūzų akrobato Boriso Gibé kurti metafizinio cirko pasirodymai „L‘absolu“ ir „Geismo anatomija“, kuriems buvo specialiai pastatytos skardinę primenanti 12 metrų metalinė konstrukcija Steigiamojo seimo aikštėje ir palapinė priešais Žalgirio areną. Užėjus į šias mįslingas erdves buvo galima patirti visiškai naujas patirtis, ir kaip žiūrovui, ir kaip žmogui.

Festivalis drąsiai leido menininkų eksperimentus. Specialiai Kaunui paruoštą programą dvi dienas okupavęs Kauno menininkų namus paruošė ir pristatė graikų menininkas Euripidis Laskaridis. Jo transformacijų objektais tapo ir žinomi veidai, o kūrybinėse dirbtuvėse žinių sėmėsi aštuoniolika atrinktų Lietuvos profesionalų.

Greta kūrybinių dirbtuvių menininkams, festivalio metu vyko ir atviri judesio užsiėmimai miestiečiams, diskusijos bei neformalūs susitikimai su festivalio svečiais, kurių užsimezgusios draugystės rezultatus, galbūt, išvysime ateityje.

Ambicijų tęstinumas

Svarbu paminėti dar tai, kad 2022 m. „ConTempo“ pirmą kartą organizuota jaunųjų kritikų programa, kuri suteikė galimybę jauniesiems Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto menotyrininkams labiau pažinti šiuolaikinius scenos menus. Festivalio išvakarėse universitete įvyko kritikos tekstų rašymui ir mažiau Lietuvoje tyrinėjamoms teatro kryptims skirtos paskaitos, kurias vedė žinomi šalies kritikai. Festivalio metu jauniesiems kritikams suteikta galimybė lankytis visuose pasirodymuose ir rašyti labiausiai įsiminusiųjų recenzijas. Viso aktyviai tekstus rengė 7 šios programos dalyviai, kurių tekstai publikuoti vietinėje periodinėje spaudoje.

Pasibaigus festivaliui lieka džiaugtis įvairiaspalviais prisiminimais ir puikiais rezultatais, viliantis, kad jis ir toliau išliks ne tik Kauno, bet ir viso regiono scenos meno meka. „Prieš prasidedant festivaliui sakiau, kad turėjome ambiciją Kaune ir Kauno rajone sukurti kažką panašaus į didžiausius ir prestižiškiausius festivalius Europoje. Įvertinus turėtus finansus, galimybes ir komandos dydį, užsienio dalyvių bei ekspertų vertinimus, manau, kad mūsų tikslas pasiektas su kaupu. Dabar lieka pagrindinis klausimas – kas toliau? Ar turėsime ambicingą Kauno ir Kauno rajono palaikymą tęsti užsibrėžtus tikslus? Pamatai padėti, auditorija užauginta – belieka palaikymas ir ambicija turėti kažką panašaus į Avinjono, Edinburgo ar Sibiu festivalius, o gal net ir geriau bei įdomiau“, – apie ateitį svarsto G. Masteikaitė.

Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė

Festivalį pristatė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, partneriai Prancūzų institutas, Prancūzijos Haute regionas ir Prancūzų institutas Lietuvoje. Rėmėjai: Nyderlandų scenos menų fondas, Ramon Llull institutas.