Ištrūkti iš savo atvaizdo. „ConTempo“ jaunųjų kritikų programos recenzija

Jovita Ambrazaitytė
Jaunųjų kritikų programos dalyvė

„brzezińska&leszek“ choreografinė kompozicija „who cares“ organiškai susilieja su miesto ritmu. Sunkus debesis virš performansą atliekančios šokėjos galvos, vėjyje besiplaikstantys plaukai, automobilių gaudesys judrioje gatvėje. Visa tai primena rylsą iš socialinių tinklų, kuriame atlikėja šypsosi putliomis lūpomis, tarsi mėgindama surinkti kuo daugiau sekėjų. Gundanti poza kviečia, tačiau agresyvūs judesiai tuo pat metu griauna įprastus grožio standartus.

Tai kuria dialogą tarp išorės ir vidaus, tarp to, kaip noriu būti matoma, ir to, kas iš tiesų vyksta manyje. Kūnas tampa savotiška kova su nuolatiniu poreikiu prisitaikyti, būti įvertintai, išlikti matomai. Atlikėja juda taip, lyg bandytų ištrūkti iš savo pačios atvaizdo. Šios vidinės įtampos išvada – paradoksali būsena, kai ima atrodyti, kad lengviau tapti arkliu nei išlikti žmogumi.

Į šį prieštaravimą įsitraukia ir miestas: motociklo variklio riaumojimu, pro šalį praeinančiais vienuoliais, nešinais kryžiais. Jų stabtelėjimas sutampa su akimirka, kai šokėja ieško savo tapatybės.Stebint šią sąveiką, miestas iškyla kaip performanso dalis, išryškinanti kintančią žmogaus tapatybę.