Lauko instaliacija. „ConTempo“ jaunųjų kritikų programos recenzija

Emilija Griškonytė,
Jaunųjų kritikų programos dalyvė

Lauko instaliacija „U.F.A“ (Katalonija) prasideda nuo pasiruošimo jai – techninis darbuotojas išskleidžia kopėčias, kad menininkė Cristina Solé (trupės „Cris Clown“ įkūrėja) galėtų kyboti įsitvėrusi „Akropolio“ ženklo. Savotiškas būdas užstrigti žmonių regos lauke remiantis graikų teatro ištakomis (tik ar į teatrą plūsta tiek pat žmonių, kiek į prekybos centrą?). Nors menininkės personažas labiau priminė šiaudinę baidyklę (ji buvo pasidabinusi gelsva skrybėlaite su tarsi įveltomis šiaudinių plaukų sruogomis) nei klouną, ji nebando išjuokti šiandienos realijų. Dėmesio ji prašo sau. Kloune save pristatančios menininkės veiksmams būdingi žaidybiški elementai: ji aplieja praeivius vandeniu ir beria ant jų blizgučius, ore spardo kamuolį, užsnūsta veiksmo kulminacijoje ir pan. Instaliacijos dinamika paremta sąveika su publika, todėl kaip niekad patikiu improvizacijos galia, nors ir nesugebu įsitraukti. Stebėdama vis svarstau – gal dramaturginius impulsus pakužda pasirinkta vieta? Atrodo, kad pati miesto erdvė kviečia plėsti sceninį veiksmą, išsilaisvinant iš jai primestų ribų. Susidaro įspūdis, jog čia atsiskleidžia mūsų troškimas bent trumpam pabėgti nuo masinio kičo, kasdien atsikartojančio nuolaidų kataloguose, programėlėse ar čekiuose.