Nuolatinis stebėjimas. „ConTempo“ jaunųjų kritikų programos recenzija

Rusnė Kemežytė
Jaunųjų kritikų programos dalyvė

„Mokslo saloje“ Ugnė Irena Laurinavičiūtė pristatė solo darbą „ON SEEN“. Nebyli pradžia glumina: kada spektaklis prasidės ir ką šokėja ketina daryti? Iš pradžių tyla kuria rimtį, paskui – įtampą. Toks fonas ir menininkės žvilgsnis į publiką kelia ne(su)valdomą minčių srautą.

Pasirodymas regimas tarsi per didinamąjį stiklą: tankesnis atlikėjos kvėpavimas, geltonai neoninė apranga ir intymi erdvė išryškina kūną bei judesį. Iš subtilios šypsenos ir sukinėjamų klubų kyla kontrastas tarp veido išraiškos ir kūno kalbos. Svarbų poveikį daro pasikartojantis žaidimas su šviesa ir švarku – šokėja jį kilsteli, nusimeta ir vėl apsivelka. Šie veiksmai primena mėginimą keisti save prieš įjungtą kamerą. Galiausiai U. I. Laurinavičiūtės įkūnijama personažė mėgina bėgti, trauktis iš šviesos, bet vėl joje atsiduria.

Spektaklis primena kasdienybę, kurioje sunku pasislėpti nuo žvilgsnių. Nuolatinis stebėjimas kuria įtampos ir izoliacijos jausmą. Užgesus šviesoms, scena ištuštėja, tačiau nuojauta, kad kažkas į mus nepaliaujamai žiūri, niekur nedingsta.